Adaptyvaus Informacijos Apdorojimo (AIA) Modelis

Adaptyvaus Informacijos Apdorojimo (AIA arba AIP, angl. adaptive information processing) modelis paaiškina, kaip žmogaus smegenys apdoroja ir integruoja prisiminimus. Šis modelis yra EMDR (akių judesių desensibilizavimo ir perdirbimo) terapijos pagrindas – jis padeda suprasti, kodėl atsiranda tam tikri simptomai, kaip vyksta terapinis procesas ir kokių rezultatų galima tikėtis.

AIP modelis teigia, kad dabartiniai žmogaus jausmai, mintys ir elgesys yra tiesiogiai susiję su praeities patirtimis. Teigiama, kad mūsų praeities įvykiai tampa savotiškais „filtrais“, per kuriuos vertiname dabartį. Jei praeityje patirtos traumos ar stipriai nemalonūs įvykiai nebuvo tinkamai apdoroti, jie gali likti užstrigę atmintyje kartu su neigiamais jausmais, mintimis ir kūniškais pojūčiais. Tokie „užstrigę“ prisiminimai gali sukelti įvairius psichologinius sunkumus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją ar santykių problemas.

EMDR terapijos tikslas – padėti žmogui pasiekti ir perdirbti šiuos užstrigusius prisiminimus, kad jie nebeįtakotų kasdienio gyvenimo. Terapijos metu aktyvinama natūrali smegenų informacijos apdorojimo sistema, padedanti adaptyviai integruoti prisiminimus – t. y. taip, kad žmogus galėtų į juos žvelgti be stiprių neigiamų emocijų ar ribojančių įsitikinimų.

AIP - “vidinis gijimo intelektas, vidinė išmintis”, arba NOOS

Pagal AIP modelį, žmogaus psichika siekia sveikatos ir pusiausvyros (homeostazės). Kaip ir kūnas natūraliai gydo žaizdas, taip ir smegenys bei psichika stengiasi apdoroti traumuojančius išgyvenimus. Tačiau jei trauminė patirtis buvo per stipri arba žmogus nesulaukė tinkamos pagalbos, prisiminimas gali likti neapdorotas ir ilgainiui kelti sunkumų. EMDR terapija veikia kaip pagalba, padedanti „pašalinti kliūtis“ ir aktyvuoti natūralų gijimo procesą (t.y. aktyvuoja natūralius savireguliacinius mechanizmus, vidinę homeostazę).

AIP modelis suteikia viltį, kad net ir ilgai trunkantys sunkumai gali būti įveikti, kai jų priežastys – neapdoroti trauminiai prisiminimai – yra identifikuojami ir perdirbami. EMDR terapija padeda ne tik sumažinti simptomus, bet ir pakeisti žmogaus požiūrį į save, kitus ir pasaulį, atkurti emocinę pusiausvyrą bei stiprinti psichologinį atsparumą.

AIP modelis akcentuoja žmogaus smegenų natūralią tendenciją link sveikatos ir pusiausvyros, o EMDR terapija veikia kaip pagalba, pašalinanti kliūtis natūraliam gijimo procesui.

AIP modelis EMDR terapijoje: esminiai principai

• Natūralus informacijos apdorojimas: AIP modelis teigia, kad smegenys turi įgimtą, fiziologiškai veikiančią sistemą, kuri natūraliai siekia integruoti ir apdoroti patirtis bei prisiminimus, siekdama psichinės sveikatos ir pusiausvyros (homeostazės). Įvykiai, kurie buvo tinkamai apdoroti, tampa dalimi mūsų praeities, o jų jausmai, mintys ir kūno pojūčiai nebėra iššaukiami dabartinėje situacijoje.

• Traumos įtaka: Trauminiai ar labai stresuojantys įvykiai gali per daug apkrauti šią sistemą, todėl prisiminimai, emocijos, mintys ir kūno pojūčiai lieka „užstrigę“ ir neintegruojami į bendrą atminties tinklą. Tokie neapdoroti prisiminimai gali būti aktyvuojami dabarties įvykių, sukeliant simptomus, tokių kaip nerimas, depresija, įvairūs kūniški pojūčiai ar elgesio problemos.

• Prisiminimų tinklai: Pagal AIP modelį, smegenyse susidaro prisiminimų tinklai – asociacijos tarp įvykių, jausmų, minčių ir kūno pojūčių. Jei trauminis įvykis lieka neapdorotas, tai gali sukurti disfunkcionalią sąsają tarp dabarties ir praeities patirčių, kai dabartiniai įvykiai automatiškai sukelia praeities įvykių emocijas ir reakcijas.

• EMDR terapijos veikimas: EMDR terapija, remiantis AIP modeliu, naudoja bilateralinę stimuliaciją (pvz., akių judesius, garsus ar lietimą), kad aktyvintų smegenų natūralų informacijos apdorojimo sistemą ir padėtų „užstrigusiems“ prisiminimams tapti adaptyviai integruotais. Šis procesas leidžia žmogui žvelgti į trauminius įvykius kaip į praeities dalį, o ne kaip į aktyvią grėsmę dabartyje, t.y. padeda paversti praeitį praeitimi.

• Simptomų ir įsitikinimų pokyčiai: Apdorojus trauminį prisiminimą, žmogus gali patirti pokyčius ne tik minčių ir jausmų lygmenyje, bet ir kūno pojūčių srityje. Neigiami įsitikinimai (pvz., „aš nesaugus“, „aš silpnas“) pakeičiami į pozityvesnius (pvz., „aš galiu pasitikėti savimi“, „aš esu stiprus“).

• Kliūčių šalinimas ir natūralaus gijimo aktyvavimas: Kaip ir kūne, jei žaizdoje lieka svetimkūnis, ji negali užgyti, taip ir psichikoje, jei trauminis įvykis lieka neapdorotas, negali įvykti natūralus gijimas. EMDR terapija veikia kaip “valiklis”, pašalinant kliūtis natūraliam informacijos apdorojimui.

• Aštuonios EMDR terapijos fazės: AIP modelis yra pagrindas visoms aštuonioms EMDR terapijos fazėms – nuo istorijos surinkimo ir kliento paruošimo iki prisiminimo perdirbimo ir rezultatų vertinimo. Kiekviena fazė yra suderinta su kliento poreikiais ir siekiama užtikrinti saugią bei efektyvią terapijos eigą.

AIP modelio svarba praktikoje

AIP modelis leidžia suprasti, kuris kliento prisiminimas yra „užstrigęs“ ir sukelia dabartinius simptomus, o taip pat padeda nustatyti, kokie vidiniai ištekliai (resursai) ir stiprybės gali būti panaudoti terapijos metu. Šis modelis suteikia viltį, kad net ir ilgai trunkantys psichologiniai sunkumai gali būti įveikiami, kai jų priežastys – neapdoroti trauminiai prisiminimai – yra identifikuojami ir perdirbami.