Bessel van Der Kolk knygos “Kūnas mena viską” (Body Keeps The Score) skyriaus apie EMDR terapiją santrauka

EMDR, arba akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas (angl. Eye Movement Desensitization and Reprocessing), yra terapinis metodas, sukurtas padėti žmonėms įveikti praeities traumas ir skausmingus potyrius. Tai yra standartizuota procedūra, kuri, nors iš pradžių vertinta skeptiškai dėl savo paprastumo, vėlesniais tyrimais parodė didelį efektyvumą.

Štai kaip EMDR terapija veikia ir ką pacientai gali patirti jos metu:

Terapijos pradžia ir eiga

• Prieš pradedant EMDR sesiją, terapeutas paprašo paciento prisiminti trauminio įvykio detales, įskaitant vaizdus, garsus ir mintis, kurios tuomet sukosi galvoje.

• Tada atliekama abibusė (bilateralinė) stimuliacija: terapeutas lėtai judina pirštus maždaug 30 centimetrų atstumu nuo paciento akies, o pacientas prašomas sekti judesį akimis. Kai kurių EMDR mokymų metu, patys terapeutai, kaip ir autorius, išbandė šį metodą, sekdami partnerio pirštą, ir pastebėjo greitai besikeičiančius, miglotus vaikystės vaizdus.

• Kas kelias minutes terapeutas sustoja ir paprašo paciento giliai įkvėpti, tada paklausia, kokios mintys ar pojūčiai kyla toje akimirkoje.

• Pacientas pasakoja apie tuo metu kylančias mintis, vaizdus, garsus ar fizinius pojūčius. Tai gali būti originalaus trauminio įvykio detalės arba, regis, visiškai atsitiktiniai, netikėti prisiminimai ir asociacijos iš praeities.

• Kaskart, kai pacientas prakalba apie naują atsiminimą ar pojūtį, terapeutas paragina atkreipti dėmesį į tai ir toliau judina pirštą.

• Svarbu tai, kad EMDR procedūros metu pacientams nereikia išsamiai kalbėti apie nepakeliamus įvykius ar aiškinti psichoterapeutui, kodėl jie yra prislėgti. Jie gali visą dėmesį sukoncentruoti į savo vidinius potyrius, o terapeutas dažnai minimaliai komentuoja ar neužduoda detalių klausimų, tiesiog paskatindamas „Atkreipk į tai dėmesį“ arba „Tęskime”. Tai leidžia pacientams stebėti savo išgyvenimus nauju būdu, be žodinio dialogo su kitu žmogumi.

Poveikis ir rezultatai

• Atsiminimų intensyvumo sumažėjimas ir integravimas: Viena iš nuostabiausių EMDR savybių yra jos gebėjimas sužadinti virtines neprašytų ir iš pažiūros nesusijusių pojūčių, emocijų, vaizdų ir minčių. Po EMDR sesijų trauminiai atsiminimai praranda savo spontaniškumą ir intensyvumą, tampa „kažkuo nemaloniu, kas nutiko labai seniai“ ar „istorija apie kažką, kas nutiko kadaise“. Žmonės pradeda galvoti apie traumą kaip apie nuoseklų praeities įvykį, užuot patirdami vaizdus ir pojūčius, atskirtus nuo konteksto. Tai padeda žmonėms sudėlioti trauminę patirtį į platesnį kontekstą ar perspektyvą, integruojant ją į gyvenimo įvykių visumą.

• Geresnis valdymas ir kontrolės pojūtis: Pacientai po EMDR terapijos teigia, kad jie tarsi „plūduriavo paviršiuje“ atsimindami traumą, jautėsi kontroliuojantys situaciją, o ne nugrimzdę į ją. Tai skiriasi nuo tradicinėje kognityvinėje - elgesio terapijoje (KET) taikomos ekspozicijos (akistatos), kurios metu pacientai iš pradžių prisimindami trauminio įvykio detales stipriai susijaudina, nors palaipsniui ir išmoksta mažiau reaguoti (t.y. vyksta desensibilizacija - nujautrinimas). EMDR yra daugiau nei tik desensibilizacija; ji taip pat sumažina žmonių jautrumą trauminei medžiagai, tačiau visų pirma sujungia (integruoja) trauminę medžiagą į visumą. EMDR padeda atkurti veiksnumo pojūtį, susidomėjimą ir ryžtą.

• Emocinis palengvėjimas ir vidinė ramybė: Po sesijų pacientai jaučiasi ramesni ir palengvėję. Daugelis teigia patyrę „vidinę ramybę“ pirmą kartą gyvenime.

• Gyvenimo pokyčiai: Teigiami pokyčiai apima geresnį miegą, suartėjimą su artimaisiais, sumažėjusį pyktį, gebėjimą juoktis ir atrasti naujų pomėgių, tokių kaip sodininkystė ar medžio darbai. Žmonės gali įgyti naujų perspektyvų apie save ir savo santykius.

• Gali veikti net be pasitikėjimo terapeuto santykių: Tai paradoksalu, bet EMDR gali būti veiksminga, net jei paciento ir psichoterapeuto nesieja tarpusavio terapinis ryšys. Autorius sėkmingai vedė EMDR sesijas su pacientais, kalbančiais įvairiomis kalbomis, naudodamas tik pagrindinę frazę „Atkreipkite į tai dėmesį“ ir vertėjo pagalbą tik paaiškinant proceso žingsnius.

Veiksmingumas ir moksliniai tyrimai

• PTSS gydymas: EMDR yra vienas iš PTSS (potrauminio streso sutrikimo) gydymo metodų, kurį aprobavo Veteranų reikalų departamentas, ir tyrimai parodė jo veiksmingumą sergantiesiems PTSS.

• Palyginimas su vaistais: Atliktas tyrimas, lyginant EMDR, „Prozac“ (SSRI inhibitorių fluoksetiną) ir placebą, parodė, kad po aštuonių EMDR užsiėmimų vienas iš keturių ligonių visiškai pasveiko (jų PTSS taškai sumažėjo iki nereikšmingo lygio), palyginti su vienu iš dešimties, gydytų „Prozac“. Po aštuonių mėnesių 60% EMDR gydytų ligonių buvo visiškai pasveikę, tuo tarpu visi „Prozaco“ grupės dalyviai, nebegaudami vaistų, atkrito.

• Smegenų pokyčiai: Smegenų tomografijos tyrimai parodė, kad po trijų EMDR užsiėmimų aštuonių iš dvylikos pacientų smegenyse sumažėjo PTSS taškų skaičius ir buvo matomas prieškaktinės smegenų žievės, priekinės juostinės smegenų žievės ir bazinio branduolio suaktyvėjimas.

• Vaikystės traumos: Suaugusieji, patyrę traumas vaikystėje, į EMDR reagavo kitaip nei tie, kurie traumas patyrė jau būdami suaugę. Nors EMDR yra galingas gydymo metodas, gali prireikti daugiau nei aštuonių savaičių terapijos, kad būtų išgydyti įsisenėjusios vaikystės traumos, ypač susijusios su išdavyste ir atstūmimu, nors ir šiems pacientams yra pasiekiama pažanga.

Sąsajos su miego tyrimais

• Mokslininkai nustatė aiškią sąsają tarp EMDR ir sapnų apdorojimo, kuris vyksta sapnuojant REM (greitų akių judesių) miego fazės metu.

• Tyrimai rodo, kad miegas, ypač REM fazė, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir keičiant atsiminimus. EMDR akių judesiai gali atkurti tai, kas vyksta sapnuojančiose smegenyse, padedant smegenims performuoti atmintį, integruoti emocinę informaciją ir nustumti neaktualią informaciją tolyn.

• REM miego fazės metu sužadinamos tolimiausios asociacijos, kurių nepasiektume būdami atsibudę. Tai paaiškina, kodėl sapnai būna keisti, ir kaip EMDR gali padėti sukurti naujus ryšius tarp akivaizdžiai nesusijusių atsiminimų, kas yra svarbu kūrybiškumui ir gijimui.

Apibendrinant, EMDR yra unikali terapija, kuri, nors ir jos veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus (panašiai kaip ir kai kurių vaistų, pvz., „Prozac“), praktikoje įrodė savo gebėjimą transformuoti trauminę patirtį, padedant pacientams integruoti skausmingus prisiminimus ir atkurti jų gebėjimą gyventi visavertį gyvenimą

Nuoroda į knygą “Kūnas mena viską” (Body keeps the score)